Vilniaus Ðv. Juozapo kunigø seminarijoje atidaryta paroda „Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, 1871-1927-1987“
 
 

2012 m. balandþio 16 dienà, 17 val. Vilniaus ðv. Juozapo kunigø seminarijoje buvo atidaryta ekspozicija, skirta palaimintojo arkivyskupo J. Matulaièio metams. Joje kartu su seminarijos bendruomene dalyvavo garbingi sveèiai – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, monsinjoras Vaclovas Aliulis, MIC, istorikë dr. G. Gustaitë ir kiti.

Áþangos þodá tarë idëjos autorë ir ekspozicijos kuratorë – seminarijos bibliotekos vedëja Irena Aleksandravièienë. Ji pasveikino susirinkusius ir aptarë pagrindiná parodos tikslà – paskatinti visus seminarijos bendruomenës narius, o ypaè jaunus þmones - seminaristus, besiruoðianèius kunigystei - gilintis á J. Matulaièio asmenybæ, jo dvasiná ir raðytiná palikimà, iðsamiau susipaþinti su palaimintojo gyvenimu nuo gimimo ik mirties ir Jo beatifikacija, nuoðirdþiai melstis, kad palaimintasis Jurgis bûtø kanonizuotas ir paskelbtas ðventuoju. I. Aleksandravièienë papasakojo, kad medþiaga ekspozicijai buvo renkama ávairiose institucijose: Lietuvos centriniame valstybës archyve, Lietuvos valstybës istorijos archyve, kai kurie dokumentai gauti ið Romos marijonø generalinio archyvo, Kauno arkivyskupijos kurijos archyvo. Renkant medþiagà, taip pat teko dirbti ir Palaimintojo J. Matulaièio muziejuje Marijampolëje, Lietuvos MA Vrublevskiø bibliotekos, VU bibliotekos ir Lietuvos nacionalinës M. Maþvydo bibliotekos rankraðèiø skyriuose. Seminarijos bibliotekos vedëja teigë, kad parodos atidaryme galima pamatyti palaimintojo Jurgio Matulaièio raðtø, fotografijø, rankraðèiø ir archyviniø dokumentø originalø ir faksimiliø, literatûros apie arkivyskupo gyvenimà ir veiklà, jo beatifikacijà, tarybiniø metø pogrindþio savilaidos iðleistø leidiniø apie J. Matulaitá, iðvysti kelias Palaimintojo asmeninës bibliotekos knygas, albumus ir Palaimintojo relikvijas. Buvo pareikðta padëka seminarijos rektoriui ir daugeliui þmoniø, prisidëjusiø prie ðios ekspozicijos apie palaimintàjá J. Matulaitá rengimo.

Vëliau kalbëjæs seminarijos rektorius monsinjoras Þ. Vabuolas dþiaugësi galintis susirinkusius pasveikinti su parodos atidarymu, kartu primindamas, kad pats yra kilæs ið Vilniaus Palaimintojo J. Matulaièio parapijos, ir iðreiðkë viltá, kad ði paroda visiems patiks, o palaimintojo darbai apie Baþnyèios socialiná mokymà pasitarnaus Lietuvos vadovybei sprendþiant socialinius klausimus. Seminarijos vadovas atkreipë dëmesá á parodos kuratorës didþiules pastangas ir darbà stengiantis sukaupti kuo daugiau ádomiø, retø dokumentø, palaimintojo relikvijø ir iðsakë mintá, kad ko gero pats palaimintasis laimino ðá darbà. Taip pat monsinjoras pasidþiaugë, kad paroda sulaukë daug garbingø sveèiø ir spaudos dëmesio, ir sakë viliàsis, kad palaimintasis J. Matulaitis tokiu bûdu bus geriau paþintas. Kun. Þ. Vabuolas kalbëjo, kad ið ekspozicijos á mus þvelgia palaimintasis ir þmogus – mûsø kraðto þmogus. Šis þmogus - sakë rektorius - buvo silpnos sveikatos, Šv. Raðto þodþiais tariant, „skausmø vyras“, daug iðkentëjæs, jautrus, prislëgtas rûpesèiø, blaðkomas ávairiø nuomoniø bei politiniø pozicijø. Taèiau, pasak seminarijos vadovo, arkivyskupas J. Matulaitis nors, viena vertus, silpnumo apgaubtas, bet kita vertus - galingas pasiryþimu dirbti þmogui ir Baþnyèiai, remdamasis Dievo meilës galia. Baigdamas rektorius palinkëjo susirinkusiems palaimintojo J. Matulaièio stiprybës, já geriau paþinti ir pamilti.

Þodá tarë Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Jis padëkojo seminarijos rektoriui ir parodos organizatoriams uþ graþià galimybæ prisiliesti prie didingos ir mums visiems artimos palaimintojo arkivyskupo J. Matulaièio asmenybës ir pabrëþë, kad XXI amþiuje taip sparèiai besikeièianèiame pasaulyje mes turime gerà progà stabtelëti ir pasiþiûrëti á tuos þmones, kurie gyveno, kûrë, dirbo, buvo pasiðventæ Dievui. Ministras Pirmininkas akcentavo, kad palaimintojo veikla to meto Vilniaus kraðto sàlygomis yra ypatinga daugeliu poþiûriø ir iðkëlë klausimà, kà palaimintasis darytø ir sakytø ðiø dienø Lietuvai. Premjeras prisiminë, kad jam teko skaityti apie to meto ávykius, kai J. Matulaitis ëjo Vilniaus vyskupo pareigas, apie palaimintojo santykius su ávairiø tautybiø èia gyvenusiais þmonëmis: lietuviais, lenkais, þydais. Tuo metu palaimintasis arkivyskupas darë tai, kas buvo teisinga, teigë Lietuvos Vyriausybës vadovas, ko ðiandieniniame gyvenime daþniausiai trûksta ar yra pamirðta.

Vëliau parodos kuratorë suteikë þodá kunigui Vaclovui Aliuliui, MIC, kuris taikliai apibûdino ðià iðkilià Baþnyèios figûrà, pavadindamas já „vargø ir antpuoliø uþgrûdinta asmenybe“. Jis iðsamiai papasakojo arkivyskupo J. Matulaièio biografijà, pradëdamas nuo palaimintojo vaikystës. Marijonø vienuolis nepamirðo paminëti ádomiø palaimintojo biografijos detaliø, pavyzdþiui: kad vyresnysis brolis já paruoðë stojimui á gimnazijà; kad maþajam Jurgiui dël jau tuo metu kentëtø ligø, nepritekliø ir vadovëliø stygiaus sunkiai sekësi mokslai ir kad netgi buvo paliktas antriems metams gimnazijoje (parodoje eksponuojamas jo 4-os pakartotosios klasës baigimo paþymëjimas); kad nuo vaikystës sunkiai sirgo, ðlubavo, o tapæs kunigu, besigydydamas kaulø dþiovà Šveicarijoje Fribûre, slapta uþsiraðë universitete svetima pavarde, kad galëtø studijuoti filosofijà, nors jam tai daryti buvo uþdrausta, ir pasakojo daug kitø þinomø bei neþinomø jo gyvenimo faktø.

Toliau buvo suteiktas þodis arkivyskupo J. Matulaièio gyvenimo ir veiklos tyrinëtojai dr. Genovaitei Gustaitei. Istorikë supaþindino susirinkusius su palaimintojo gyvenimà ir jo veiklà iliustruojanèiais archyviniais dokumentais, knygomis, ávairiø þmoniø atsiminimais ir mintimis apie ðá mûsø tautos ðviesuolá. I. Aleksandravièienë susirinkusiai seminarijos bendruomenei ir garbingiems sveèiams papasakojo apie palaimintojo portretà, nutapytà 1927 m., kurio autorë - sesuo bernardinë Franciszka Wierzbicka (ji galëjo tapti „Gailestingojo Jëzaus“ paveikslo autore, já nutapyti jà praðë palaimintasis kun. M. Sopoèka, taèiau sesuo atsisakë), taip pat parodë eksponuojamas palaimintojo karsto relikvijas, citavo iðkiliø ano meto Lietuvos veikëjø mintis apie palaimintojo arkivyskupo asmenybæ, jo ðventumà, besàlygiðkà meilæ visiems þmonëms. Antai prelatas M. Krupavièius sudëtingomis pirmøjø Lietuvos Nepriklausomybës metø þemës reformos sàlygomis teigë, kad jam padëjo ir tokiu bûdu ðià sudëtingà reformà iðgelbëjo vyskupo J. Matulaièio paskaita apie Baþnyèios socialiná mokymà. Istorikë teigë, kad palaimintasis stengësi ásigilinti, susipaþinti su visais asmenimis ir idëjomis, besiprieðinanèiais jam. Ji pabrëþë, kad pats palaimintasis visu savo gyvenimu, tarnyste Dievui ir þmonëms vadovavosi savo vyskupiðkame herbe áraðytu ðûkiu – „nugalëk blogá gerumu“ ir kaip pavyzdá papasakojo istorijà apie vienà ið didþiausiø palaimintojo oponentø Karolá Liubianecà, kuriam J. Matulaitis dovanojo savo daktaro disertacijos kopijà su dedikacija „brangiam kolegai Karoliui Liubianecui“. Dr. G. Gustaitë akcentavo pastarojo gyvenimo saulëlydyje iðreikðtà prisipaþinimà, kad jis buvæs neteisus vyskupo J. Matulaièio atþvilgiu. Ji teigë, kad þmonës, bendravæ su arkivyskupu J. Matulaièiu, prisimindavo apie jo gilø protà, nepaprastà ramybæ, be to, pabrëþdavæ, kad palaimintasis buvo didelis þydø globëjas.

Po parodos pristatymo, visi susirinkusieji buvo pakviesti patys su ja susipaþinti, pabendrauti tarpusavyje, atsigaivinti gaiviaisiais gërimais ir pasivaiðinti vaisiais.

Vilniaus kunigø seminarijos informacija

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt